išurpti — išur̃pti, ia, ìšurpė tr. 1. Vb barniais, bambėjimu išvarginti. 2. burzgiant, ūžiant išpranašauti: Orlaiviai tai urpia, urzgia urzgia, ką jie išur̃ps Kp. ◊ galvą išur̃pti įkyrėti: Palauk, dar prisikentėsi, išur̃ps tau galvą tas senis Vb. urpti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuurpti — nuur̃pti, ia, nùurpė tr. barniais nuvarginti, užuiti: Nùurpė jis ją, t. y. į niekus pavertė J. urpti; įurpti; išurpti; nuurpti; paurpti; suurpti; užurpti … Dictionary of the Lithuanian Language
paurpti — paur̃pti, ia, pàurpė 1. tr. Lk užuiti: Turia turėti [kaime] vieną pàurptą žmogų Grd. Marti tėvą pàurpė Up. 2. intr. pabambėti, paniurzgėti: Tavo tėvui rūpi tik paur̃pt ir pavalgyt Vb. Nugi paur̃ps senukė ir nustos Prn. Aš vis neiškenčiu ant jų … Dictionary of the Lithuanian Language
suurpti — suur̃pti, ia, sùurpė intr. trumpai pabambėti, suniurzgėti: Nedrįsta keiktis, tai tiktai po nosia sau suurpia Db. urpti; įurpti; išurpti; nuurpti; paurpti; suurpti; užurpti … Dictionary of the Lithuanian Language
urpti — ur̃pti, ia ( sta), ė ( o) DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ 1. tr., intr. Kos57, J, J.Jabl, Erž, Mrj, Ul, Upt, Brž nuolat barti, uiti: Kas kaip išmano, siratelę urpa Krkl. Pry močekos ur̃pamas buvau Stl. Ur̃pk, kaip tik nori, jei tinginys, nieko nepadarysi Kair … Dictionary of the Lithuanian Language
užurbti — užur̃bti, ia (ùžurbia), ùžurbė Trg; LL304 žr. užurpti 2: Ùžurbė tą vaiką, užbuvo Krš. Tą vaikelį ùžurbė, nedręsa i sučiaudėti Rdn. Buvo vaikelis varge ir visiškai ùžurbtas Pšl. Vyras pijokas ùžurba pačią: šunies dienos y[ra] pačiai pijoko… … Dictionary of the Lithuanian Language
įurpti — įur̃pti, ia, į̃urpė 1. tr. Š, KŽ įkyrėti barant: Įgriežei tu man į pusę kaklo, t. y. įkrimtai, įbarei, į̃urpei JI512. 2. refl. Prn įsileisti bambėti: Dabar jau laikykis – kap reik įsìurpė Gž. urpti; įurpti; išurpti; nuurpti; paurpti; … Dictionary of the Lithuanian Language